veizdus

veizdùs, -ì adj. (4) DŽ, NdŽ 1. J, KŽ aiškiai regintis: Neveizdžios akys N. Veizdžios akys [K].

veĩzdžiai adv. DŽ, NdŽ: Jis veĩzdžiai mato J.Jabl(Žml).

2. aiškus, ryškus: Veizdus raštas J.Jabl(Žml).

veizdù n. DŽ, NdŽ: Lygumoj neveizdù, sunku nuspėt, kiek žemės Kp. Kur kalneliai, ten veizdù Kp. veĩzdžiai adv. Tr: Par tą veidrodį veizdžiai matosi Žml. Neveizdžiai rašo rš. | Į reikėtų rašyti tik ten, kur pats rašytojas veizdžiai mato, kodėl jis tą į rašo J.Jabl. Išrašos iš apsveriamo darbo veizdžiaus tai mums parodys J.Jabl.